alčyti

×al̃čyti, -ija, -ijo (sl.) intr. 1. Lel įkyriai ko prašyti: Čigonė taip moka al̃čyt, kad ji ir iš gervės pieną išprašytų Jž. 2. Svn derėti: Ko čia beal̃čiji, mokėk, ir gana Užp. | refl.: Mokėk pinigus, o jei ne, tai nesial̃čyk Mrs. \ alčyti; išalčyti